Siuntų Pervežimas Į Didžiąją Britaniją Po Brexit – Visi Niuansai

Kai kalbam apie siuntų pervežimą į Didžiąją Britaniją po Brexit, tai nebe tas pats, kas buvo anksčiau. Anksčiau viskas buvo paprasta, tiesiog krauni ir veži. Dabar gi viskas pasikeitė, ir tie, kas tikisi, kad bus kaip senais laikais, labai klysta. Atsirado sienos, o su jomis – ir muitinės procedūros, kurios anksčiau mums buvo visiškai nepažįstamos su JK. Būna, kad klientai ateina su savo siunta ir galvoja, kad viskas bus greitai ir be problemų, bet realybė yra visai kitokia. Šiame straipsnyje pabandysiu paaiškinti, kokių iššūkių ir niuansų atsirado, kad jums būtų aiškiau, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. Nes, patikėkit manimi, gera pradžia – pusė darbo.

DUK

Dokumentai – būtina popierizmas

1. Kokių papildomų dokumentų reikia siunčiant siuntą į JK po Brexit?

Dabar reikės daug daugiau dokumentų nei anksčiau. Pirmiausia, komercinė sąskaita faktūra, kurioje aiškiai nurodyta siuntos vertė, prekės aprašymas, HS kodai. Antra, proforma sąskaita faktūra, jei siunta nesiunčiama pardavimui. Trečia, eksporto deklaracija iš ES pusės ir importo deklaracija JK pusėje. Būna, kad klientai pamiršta nurodyti teisingus HS kodus, ir tada krovinys užstringa muitinėje, kol mes išsiaiškiname. Kuo detalesni ir tikslesni dokumentai, tuo sklandžiau viskas vyks. Be šitų popierių krovinys tiesiog negali kirsti sienos, viskas stotų. Tai tikrai nėra toks paprastas procesas, koks buvo anksčiau. Ir atidumas yra auksinės vertės.

2. Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas (Harmonizuota sistema) yra tarptautinis prekių klasifikavimo kodas. Tai skaičių kombinacija, kuri unikaliai identifikuoja jūsų prekę visame pasaulyje. Muitinė naudoja šiuos kodus, kad nustatytų, kokie mokesčiai ir importo tarifai taikomi jūsų siuntai, taip pat ar nėra kokių nors importo apribojimų. Jei HS kodas nurodytas neteisingai arba jo visai nėra, muitinė gali sulaikyti jūsų siuntą, kol viskas bus patikslinta. Tai reiškia vėlavimus ir papildomus galvos skausmus. Būna, kad klientai tiesiog sugalvoja kokį nors kodą, kuris visiškai neatitinka prekės, ir tada mums tenka aiškintis su muitine. Tai viena dažniausių klaidų. Teisingas HS kodas yra gyvybiškai svarbus.

3. Ar keičiasi PVM ir muito mokesčiai siunčiant į JK?

Taip, tikrai keičiasi. Kadangi JK nebėra ES narė, dabar taikomi PVM ir muito mokesčiai, kaip ir siunčiant į bet kurią kitą ne ES šalį. PVM dydis priklauso nuo prekės tipo ir JK įstatymų, o importo muitai – nuo prekės HS kodo ir jos kilmės šalies. Svarbu iš anksto išsiaiškinti, kas apmokės šiuos mokesčius – siuntėjas ar gavėjas. Jei siuntėjas apmoka (DDP sąlygos), tai turi būti nurodyta dokumentuose. Jei gavėjas – jis turės sumokėti mokesčius, kol siunta bus išleista iš muitinės. Būna, kad gavėjas nustemba, jog turi mokėti, ir atsisako priimti siuntą. Tada ji grįžta atgal, ir visi patiria nuostolių. Čia yra vienas iš nemalonių niuansų, kurie atsirado po Brexit.

4. Kas yra EORI numeris ir ar jis man reikalingas?

EORI numeris (Ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo numeris) yra būtinas visiems juridiniams asmenims, kurie vykdo importo ar eksporto operacijas į/iš ES. Jei esate įmonė Lietuvoje ir siunčiate prekes į JK (eksportuojate), jums reikės ES EORI numerio. JK gavėjui taip pat reikės JK EORI numerio, kad galėtų importuoti prekes. Jei esate fizinis asmuo ir siunčiate asmenines siuntas, EORI numeris dažniausiai nereikalingas, bet visada patartina pasitikslinti su vežėju. Būna, kad įmonės pamiršta šį numerį arba jo neturi, ir tada siuntos stoja. Be EORI numerio jokie veiksmai su muitine negalimi, ir tai yra didelė problema.

5. Kokios IncoTerms sąlygos tinkamiausios pervežimams į JK?

Po Brexit IncoTerms sąlygų pasirinkimas tapo dar svarbesnis. Dažniausiai naudojamos DDP (Delivered Duty Paid) arba DAP (Delivered At Place). DDP reiškia, kad siuntėjas sumoka visus mokesčius ir muitus ir pristato prekes tiesiai gavėjui. Tai patogu gavėjui, bet brangiau siuntėjui. DAP reiškia, kad siuntėjas pristato prekes į nurodytą vietą, bet gavėjas yra atsakingas už importo muitus ir PVM. Būna, kad klientai pasirenka DAP, bet gavėjas nežino, kad jam teks mokėti papildomai. Tada kyla nesusipratimai. Svarbu aiškiai susitarti su gavėju, kokios sąlygos bus taikomos ir kas už ką apmokės. Aišku, geriausia aptarti visas detales iš anksto.

Logistika – planavimas ir vykdymas

6. Ar siuntų pervežimas į JK užtrunka ilgiau nei anksčiau?

Dabar siuntų pervežimas į JK beveik visada užtrunka ilgiau nei prieš Brexit. Anksčiau kroviniai tiesiog kirsdavo sienas be jokių sustojimų, dabar gi reikia pereiti muitinės procedūras. Tai reiškia papildomą laiką dokumentų patikrai, kartais fizinei krovinio patikrai. Nors stengiamės kuo greičiau viską tvarkyti, bet procedūros reikalauja laiko. Būna, kad muitinėje susidaro eilės, ypač piko valandomis. Tad prie įprasto tranzito laiko reikia pridėti bent 1-2 dienas formalumams. Nereikia tikėtis, kad viskas bus taip pat greitai, kaip ir anksčiau. Realistiškai įvertinkite terminus. (Realybė yra tokia, kad kartais užtrunka ir ilgiau, jei atsiranda kokių nors netikėtumų su dokumentais ar krovinio turiniu).

7. Kokie yra dažniausi vėlavimų šaltiniai gabenant į JK?

Pagrindinis vėlavimų šaltinis yra muitinė. Netikslūs ar neišsamūs dokumentai, neteisingi HS kodai, neapmokėti muitai ar PVM – visa tai gali sustabdyti siuntą. Taip pat vėlavimus gali sukelti ir patys vežėjai, jei jie neturi pakankamai patirties su Brexit procedūromis. Eismo kamščiai uostuose ir prie tunelio irgi prisideda. Aišku, ir orai, avarijos kelyje. Būna, kad patys klientai nespėja laiku paruošti visų dokumentų, ir tada mes negalime išsiųsti krovinio. Tai yra nuolatinė problema, su kuria susiduriame po Brexit. Reikia didelio atidumo ir kantrybės, kad viskas praeitų sklandžiai. Reikia pripažinti, kad didelė dalis vėlavimų kyla dėl to, kad žmonės vis dar pripranta prie naujos tvarkos.

8. Ką daryti, jei mano siunta užstrigo muitinėje JK?

Jei siunta užstrigo muitinėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastį. Mūsų vadybininkas susisieks su muitinės tarpininku ar tiesiogiai su muitine, kad gautų informaciją. Dažniausiai tai būna susiję su dokumentų trūkumu, netikslumais arba neapmokėtais mokesčiais. Klientui reikės kuo greičiau pateikti trūkstamą informaciją arba apmokėti sąskaitas. Kol tai nebus padaryta, siunta bus laikoma muitinės sandėlyje, o už saugojimą bus taikomi papildomi mokesčiai. Tai gali kainuoti nemažus pinigus ir užtrukti. Būna, kad klientai ignoruoja pranešimus apie užstrigusią siuntą, tikėdamiesi, kad kažkas stebuklingai išsispręs. Deja, taip nebūna.

9. Ar reikia specialių leidimų tam tikroms prekėms vežti į JK?

Taip, tikrai reikia. Į JK yra taikomi griežti importo reikalavimai tam tikroms prekėms. Pavyzdžiui, maisto produktai, augalai, tam tikros cheminės medžiagos, gyvūnai, vaistai – viskam reikia specialių fitosanitarinių sertifikatų, veterinarinių pažymėjimų, importo licencijų. Būna, kad klientai bando vežti mėgstamus sūrius ar mėsos gaminius, bet jie sulaikomi pasienyje, nes neturi reikiamų dokumentų. JK labai griežtai saugo savo rinką. Visada reikia iš anksto pasidomėti konkrečios prekės reikalavimais JK importui, kitaip rizikuojate, kad krovinys bus sunaikintas ar grąžintas atgal. Ir visada pasitikslinti su JK importo institucijomis, nes informacija gali keistis.

10. Kokie yra geriausi patarimai, norint išvengti problemų su siuntų pervežimu į JK?

Pirmiausia, planuokite iš anksto ir atidžiai. Antra, kruopščiai paruoškite visus dokumentus: komercinę sąskaitą faktūrą su teisingais HS kodais, EORI numerius. Trečia, aiškiai suderinkite IncoTerms sąlygas su gavėju, kas apmokės mokesčius. Ketvirta, pasirenkite papildomam laikui dėl muitinės procedūrų. Penkta, pasidomėkite, ar jūsų prekėms nereikia specialių leidimų. Ir svarbiausia – bendraukite su savo vežėju. Kuo daugiau informacijos turėsime, tuo geriau galėsime jums padėti. Būna, kad klientas viską pasako tik tada, kai jau krovinys užstrigęs. Tai elementarūs dalykai, bet dažnai pamirštami. Reikia būti budriems ir atidžiams kiekviename žingsnyje, nes klaidos po Brexit kainuoja labai brangiai.

Muitinė – valstybinės procedūros

11. Ar galiu pats pildyti muitinės deklaraciją?

Teoriškai, jei turite reikiamų žinių ir patirties, galite pildyti muitinės deklaracijas patys. Tačiau praktikoje, tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių apie muitų teisę, HS kodus, IncoTerms ir kitus niuansus. Menkiausia klaida gali sukelti vėlavimus, baudas ar net krovinio konfiskavimą. Dauguma įmonių ir asmenų samdo muitinės tarpininkus, kurie specializuojasi šioje srityje. Jie žino visus reikalavimus ir gali užtikrinti sklandų procesą. Mūsų patarimas – geriau patikėti tai profesionalams, nes vienas neteisingas skaičius deklaracijoje gali tapti didele problema. Būna, kad klientai pabando patys, ir tada mums tenka gelbėti situaciją.

12. Kokie yra dažniausi muitinės patikros rezultatai?

Dažniausiai muitinės patikra praeina sklandžiai, jei visi dokumentai yra tvarkingi ir atitinka krovinio turinį. Krovinys tiesiog praleidžiamas po dokumentų patikrinimo. Retesniais atvejais, jei kyla įtarimų ar atsitiktinai pasirinkus, gali būti atlikta fizinė krovinio patikra. Tada krovinys yra iškraunamas, patikrinamas jo turinys, kad būtų įsitikinta, jog jis atitinka deklaraciją. Jei randama neatitikimų, gali būti taikomos baudos, krovinys gali būti sulaikytas arba net konfiskuotas. Būna, kad muitininkai tiesiog pasirenka patikrinti krovinį, nors viskas atrodo tvarkinga. Tai loterija, ir geriausia jai tiesiog būti pasiruošus. O jei pakuotė pažeista, tai jau iškart kyla įtarimų.

13. Kokia yra „raudonojo kanalo“ ir „žaliojo kanalo“ reikšmė muitinėje?

„Žaliasis kanalas“ reiškia, kad jūsų krovinys yra praleidžiamas be papildomos patikros, tiesiog patikrinami dokumentai ir viskas. Tai būna, kai viskas atrodo tvarkinga ir nėra rizikos. „Raudonasis kanalas“ reiškia, kad jūsų krovinys bus detaliai patikrintas – tiek dokumentai, tiek fizinis krovinio turinys. Tai atsitinka, jei yra įtarimų, neatitikimų dokumentuose, arba krovinys yra pasirinktas atsitiktinei patikrai. Per raudonąjį kanalą krovinio praėjimas užtrunka gerokai ilgiau. Klientai dažnai piktinasi, bet tai yra muitinės darbas. Mes negalime paveikti, kurį kanalą muitinė pasirinks. Viskas, ką galime padaryti, tai užtikrinti, kad dokumentai būtų nepriekaištingi.

14. Ar galima grąžinti prekes iš JK į ES be papildomų mokesčių?

Grąžinant prekes iš JK į ES, gali kilti tam tikrų niuansų dėl mokesčių. Jei prekės grąžinamos dėl broko ar neatitikimo sutarčiai ir atitinka tam tikrus kriterijus, galima pritaikyti tam tikras procedūras, kurios leidžia išvengti importo mokesčių. Tačiau tam reikalingi papildomi dokumentai, kurie įrodo, kad tai yra grąžinamos prekės, o ne naujas importas. Vėlgi, čia praverstų muitinės tarpininko pagalba. Jei tiesiog grąžinama prekė dėl pirkėjo nuomonės pasikeitimo, tai dažniausiai bus apmokestinama. Tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog išsiųsti atgal. Būna, kad klientai tikisi, kad viskas bus automatiškai, bet taip nėra. Tai sudėtingesnis procesas.

15. Ar galiu siųsti dovanas į JK be muitų mokesčių?

Siunčiant dovanas fiziniams asmenims į JK, yra tam tikros ribos, iki kurių netaikomi muito mokesčiai ir PVM. Paprastai ši riba yra apie 39-45 svarai. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei siunta yra aiškiai pažymėta kaip „dovana“ ir siunčiama fizinio asmens fiziniam asmeniui. Jei dovana yra brangesnė, bus taikomi mokesčiai. Taip pat svarbu, kad siunta nebūtų komercinio pobūdžio. Jei siunčiate daug dovanų vienu metu arba jos atrodo kaip prekybinė siunta, muitinė gali įtarti ir apmokestinti. Visada reikia nurodyti tikrąją vertę, nes bandymas nuslėpti informaciją gali sukelti didesnes problemas, pavyzdžiui, baudas. Dovanos, kurios viršija nustatytą vertę, bus apmokestintos. Tai yra oficiali taisyklė ir nuo jos niekur nedingsi.

Mokėjimai – kas apmoka?

16. Kas apmoka transportavimo išlaidas į JK?

Transportavimo išlaidas apmoka tas, kas susitaria su vežėju. Tai gali būti siuntėjas arba gavėjas, priklausomai nuo sudarytos sutarties ir IncoTerms sąlygų. Dažniausiai, jei siuntėjas organizuoja pervežimą, jis ir sumoka. Bet jei gavėjas pageidauja tam tikro vežėjo ir sutaria su juo tiesiogiai, tai moka gavėjas. Svarbiausia – aiškumas ir susitarimas iš anksto. Būna, kad klientai tikisi, kad kažkas kitas apmokės, o kai gauna sąskaitą, nustemba. Niekada nepalikite to neaiškumo zonoje. Tai turi būti aiškiai nurodyta užsakyme ar sutartyje, kad vėliau nekiltų jokių ginčų. Jei nėra aišku, kyla nesusipratimai, o tai – bereikalingas galvos skausmas.

17. Ar galiu mokėti už pervežimą eurais ar svarais?

Mokėti galite tiek eurais, tiek svarais, priklausomai nuo vežėjo ir jūsų susitarimo. Dauguma Lietuvos įmonių priima mokėjimus eurais. Jei norite mokėti svarais, gali tekti konvertuoti valiutą pagal tuo metu galiojantį kursą. Aišku, geriausia iš anksto susitarti dėl mokėjimo valiutos, kad vėliau nekiltų klausimų dėl kursų skirtumų. Būna, kad klientai sumoka eurais, o paskui reikalauja grąžinti skirtumą, nes pasikeitė kursas. Bet juk visada galioja susitarimo momentu nustatytas kursas. Tad geriausia susitarti dėl vienos valiutos, ir kad nekiltų jokių nesusipratimų ateityje. Ir dar, kartais pasirenkamas atsiskaitymas vietoje, JK, bet tai dažniausiai taikoma tik patikimiems klientams, su kuriais dirbame ilgai.

18. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių siunčiant į JK?

Oficialiai paslėptų mokesčių nėra, viskas turi būti aiškiai nurodyta pasiūlyme. Tačiau gali atsirasti papildomų išlaidų, jei nebuvo viskas suderinta iš anksto. Pavyzdžiui, muitinės mokesčiai, PVM, sandėliavimo mokesčiai, jei siunta užstrigo muitinėje, arba papildomos išlaidos, jei reikėjo keisti adresą jau kelyje. Dėl to ir pabrėžiu dokumentų tikslumo ir išankstinio planavimo svarbą. Jei viskas aiškiai suderinta ir dokumentai tvarkingi, neturėtų būti jokių netikėtų mokesčių. Bet jei kažkas nutinka, deja, už tai teks mokėti. Būna, kad klientai nustemba, kad tenka mokėti už saugojimą muitinės sandėlyje, bet juk tai jų klaida. O kaip kitaip? Tai ir yra tas nepatogus niuansas, kurį tenka aiškinti. Visada yra tikimybė, kad kažkas pasikeis.

19. Ką reiškia "muitinės tarpininko mokesčiai"?

Muitinės tarpininko mokesčiai yra atlyginimas už tai, kad muitinės tarpininkas sutvarko visus muitinės formalumus už jus. Tai apima deklaracijų pildymą, bendravimą su muitine, konsultacijas. Kadangi muitinės procedūros po Brexit tapo sudėtingesnės, daugelis įmonių pasirenka naudotis šia paslauga. Mokesčiai priklauso nuo deklaracijos sudėtingumo ir prekės tipo. Tai nėra mūsų, vežėjo, mokestis, tai yra atskira paslauga, kurią teikia specializuotos įmonės. Bet aš visada rekomenduoju juos naudoti, nes tai taupo laiką ir nervus. Bandymas sutaupyti šioje vietoje dažnai kainuoja daug daugiau, nei pats tarpininko atlyginimas, nes užtrunka ilgiau, o laikas – pinigai. Taip jau yra.

20. Ką daryti, jei JK gavėjas atsisako priimti siuntą dėl mokesčių?

Tai yra viena nemaloniausių situacijų. Jei JK gavėjas atsisako priimti siuntą dėl neapmokėtų mokesčių, jums, kaip siuntėjui, teks nuspręsti, ką daryti. Galite apmokėti mokesčius patys ir paprašyti gavėjo priimti siuntą, arba galite prašyti, kad siunta būtų grąžinta atgal į Lietuvą. Abiem atvejais atsiranda papildomos išlaidos už sandėliavimą, transportavimą atgal ar mokesčių apmokėjimą. Grąžinimas atgal taip pat kainuoja, ir tai jau vėlgi, dvigubos išlaidos. Todėl, kaip minėjau, labai svarbu aiškiai susitarti su gavėju dėl IncoTerms sąlygų ir kas apmokės mokesčius, dar prieš išsiunčiant siuntą. Nes kai jau krovinys pakeliui, sprendimai tampa labai brangūs ir sudėtingi. Tai didelis galvos skausmas.

Specialūs atvejai – išskirtiniai pervežimai

21. Ar galiu siųsti maisto produktus į JK?

Maisto produktų siuntimas į JK yra labai griežtai reglamentuojamas po Brexit. Daugeliui gyvūninės kilmės produktų (mėsa, pieno produktai) ir kai kuriems augalinės kilmės produktams (vaisiai, daržovės) reikia specialių veterinarijos ar fitosanitarinių sertifikatų. Be jų, produktai bus sulaikyti ir greičiausiai sunaikinti. Net asmeniniams reikmėms skirti produktai turi apribojimus. Svarbu iš anksto pasidomėti JK maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais. Būna, kad klientai bando siųsti savo gamintus sūrius ar dešras, bet jie tiesiog nepraleidžiami. Geriau nesivežti maisto, jei neturite visų reikiamų dokumentų. Tai labai jautri sritis. Ir pasakyti, kad viskas bus gerai – būtų melas. Reikia būti budriems.

22. Kokie apribojimai taikomi vaistų ir medicininės įrangos siuntimui?

Vaistų ir medicininės įrangos siuntimui į JK taikomi labai griežti apribojimai ir reikalavimai. Daugeliui vaistų reikia specialių importo licencijų, o medicininei įrangai – atitikties sertifikatų ir leidimų. Nereceptinių vaistų siuntimas asmeniniam naudojimui gali būti leidžiamas tik su tam tikrais apribojimais. Visada reikia pasitikslinti su JK sveikatos apsaugos institucijomis ir vaistų agentūra. Bandymas siųsti vaistus be reikiamų leidimų gali turėti labai rimtų pasekmių, įskaitant baudžiamąją atsakomybę. Tai nėra žaidimas. Tai yra sritis, kurioje negali būti jokių kompromisų. Geriau net nebandyti, jei neturite visų reikiamų dokumentų. Nes čia jau kalba eina ne apie pinigus.

23. Ar galiu siųsti alkoholį ir tabako gaminius į JK?

Alkoholio ir tabako gaminių siuntimas į JK yra griežtai kontroliuojamas ir apmokestinamas akcizais bei muitais. Fiziniams asmenims leidžiama siųsti labai mažus kiekius asmeniniam naudojimui be papildomų mokesčių, bet tik tam tikras „dovanos“ rėmas. Visi didesni kiekiai bus apmokestinami dideliais akcizais ir muitais. Jei siunčiate komerciniais tikslais, jums reikės specialių akcizo leidimų ir licencijų. Būna, kad klientai nori „pasaldinti“ dovaną keliais buteliais gėrimų, bet paskui nustemba dėl mokėtinų sumų. Geriau iš anksto įvertinti mokesčius, nes jie gali būti didesni už pačių prekių vertę. O bandant apeiti taisykles, gresia didelės baudos. Čia nėra jokių išimčių, nes tai yra akcizinės prekės.

24. Kokie reikalavimai ekologiškų produktų pervežimui į JK?

Ekologiškų produktų pervežimui į JK taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų užtikrintas jų ekologinis statusas. Reikės ekologinio sertifikato iš ES pusės, kuris patvirtina, kad produktai atitinka ekologinės gamybos standartus. Be to, šie produktai gali būti tikrinami JK institucijų. Tai reiškia papildomą dokumentaciją ir kartais – ilgesnes patikros procedūras. Svarbu, kad visas tiekimo grandinėje būtų užtikrintas ekologiškumo principas, kitaip produktai gali prarasti savo ekologinį statusą. Tai yra nišinė sritis, kuri reikalauja specifinių žinių ir dokumentų. Tai nėra toks paprastas procesas, kaip tiesiog užrašyti „eko“ ant dėžutės. Ir patikra gali būti labai kruopšti.

25. Ar įmanoma siųsti didelius baldus ar namų apyvokos daiktus į JK po Brexit?

Taip, įmanoma siųsti didelius baldus ar namų apyvokos daiktus, bet procesas tapo sudėtingesnis. Tai jau nebe dalinių krovinių pervežimas, o dažniausiai bus reikalingas atskiras transportas arba didesnio tūrio vietos rezervavimas. Svarbiausia – tinkama pakuotė, kad baldai nebūtų pažeisti pervežimo metu. Taip pat reikės nurodyti tikslų daiktų sąrašą ir jų vertę muitinės deklaracijoje. Jei tai asmeniniai daiktai persikeliant, gali būti taikomos lengvatos, bet reikės įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, kurie buvo jūsų nuosavybė bent 6 mėnesius. Tai nėra taip paprasta, kaip supakuoti ir išsiųsti. Ir visada yra didelė rizika, kad kažkas bus pažeista, jei pakuotė bus netinkama.

Išvada

Apibendrinant, siuntų pervežimas į Didžiąją Britaniją po Brexit tapo gerokai sudėtingesnis. Nebėra to paprastumo, kuris buvo anksčiau. Reikia daugiau dokumentų, daugiau laiko ir, deja, daugiau kantrybės. Svarbiausia yra kruopštumas ruošiant dokumentus, aiškus susitarimas su gavėju dėl mokesčių ir IncoTerms, bei realistiškas požiūris į terminus. Nereikia tikėtis, kad viskas praeis be jokių trikdžių. Visada gali atsirasti netikėtumų muitinėje ar kelyje. Bet su tinkamu pasirengimu ir patikimo vežėjo pagalba, šiuos iššūkius galima įveikti. Tiesiog reikia suprasti, kad tai nebe tas pats maršrutas, koks buvo prieš kelerius metus. Ir daug kas vis dar mokosi.