Muitinės procedūros tarptautiniuose pervežimuose: Ko reikia nepamiršti?

Sveiki, čia vėl aš, su kasdieniais patarimais iš logistikos pasaulio. Šiandien kalbėsime apie tai, kas daugeliui atrodo kaip didžiausias galvos skausmas tarptautiniuose pervežimuose – muitinės procedūros. Žinote, tie popieriai, deklaracijos, patikrinimai... Atrodo, kad viskas labai sudėtinga, ir, tiesa pasakius, kartais taip ir yra. Ypač jei padarai kokią nors smulkią klaidelę dokumentuose. Pamenu, vienas klientas nurodė neteisingą prekės kilmės šalį, tai jo siunta užstrigo dviem savaitėms. Bet patikėkite, jei žinote pagrindinius principus ir esate atidūs detalėms, viskas įmanoma. Tad pabandykime išnarplioti, ko reikia nepamiršti, kad jūsų krovinys sklandžiai praeitų per muitinę ir pasiektų tikslą. Tai yra tas etapas, kur kantrybė ir tikslumas yra aukso vertės.

DUK apie muitinės procedūras tarptautiniuose pervežimuose

1. Kada reikia muitinės procedūrų?

Muitinės procedūros yra privalomos visada, kai krovinys kerta Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Tai reiškia, kad jei siunčiate prekes iš Lietuvos į, tarkim, Norvegiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, JAV, Kiniją ar bet kurią kitą ne ES šalį, jums reikės atlikti muitinės deklaravimą. ES viduje (pvz., iš Lietuvos į Vokietiją) muitinės procedūrų nėra, nes galioja laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Tačiau net ir ES viduje, jei prekės turi specialų statusą (pvz., akcizinės prekės), gali būti taikomos tam tikros kontrolės priemonės. Svarbu žinoti, kad po Brexit, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, tad siuntoms į JK dabar visada reikia muitinės procedūrų.

2. Kokie yra pagrindiniai muitinės dokumentai?

Pagrindiniai dokumentai, kurių prireiks, yra: 1) Komercinė sąskaita faktūra (commercial invoice): joje nurodoma prekės vertė, aprašymas, kiekis, siuntėjo ir gavėjo duomenys. 2) Pakuotės sąrašas (packing list): detalus prekių sąrašas su svoriais ir matmenimis. 3) CMR važtaraštis: tarptautinis krovinių vežimo keliu konvencijos dokumentas. 4) Eksporto deklaracija (EX-A): reikalinga, kai prekės išvežamos iš ES. 5) Importo deklaracija (IM-A): reikalinga, kai prekės įvežamos į ES. Priklausomai nuo prekės tipo, gali prireikti ir kitų sertifikatų (kilmės, kokybės, veterinarijos, fitosanitarijos). Be to, reikalingi ir specialūs leidimai, jei siunčiami tam tikri produktai. Čia smulkmenos yra viskas.

3. Kas yra EORI numeris ir kam jis reikalingas?

EORI (Economic Operator Registration and Identification) numeris yra unikalus identifikacinis numeris, kurį naudoja muitinės tarnybos visoje ES. Jis reikalingas visiems ekonominės veiklos vykdytojams (įmonėms ir individualią veiklą vykdantiems asmenims), kurie užsiima importu ar eksportu į/iš ne ES šalių. Be EORI numerio negalėsite atlikti muitinės deklaravimo. Jei esate įmonė ar individualią veiklą vykdantis asmuo ir planuojate siųsti ar gauti krovinius iš trečiųjų šalių, būtinai turėkite šį numerį. Jį galima gauti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Be jo, jūsų krovinys tiesiog negalės kerti sienos. Buvau matęs, kad klientai pamiršta jį užsisakyti, o paskui skuba, kai krovinys jau prie sienos.

4. Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS (Harmonizuota sistema) kodas yra tarptautinė prekių klasifikavimo sistema. Tai yra skaitmeninis kodas, kuris vienareikšmiškai apibūdina konkrečią prekę. Pavyzdžiui, marškinėliai, automobilių detalės ar obuoliai turi skirtingus HS kodus. Šis kodas yra gyvybiškai svarbus muitinės deklaracijose, nes nuo jo priklauso taikomi muitų tarifai, PVM ir kiti mokesčiai, taip pat importo/eksporto apribojimai. Neteisingas HS kodas gali lemti dideles baudas, siuntos sulaikymą ar net konfiskavimą. Todėl labai svarbu nurodyti tikslų HS kodą. Jei abejojate, geriau pasikonsultuoti su muitinės tarpininku. Čia negali būti jokių spėliojimų, nes klaida kainuoja pinigus ir laiką.

5. Kokie mokesčiai taikomi importuojant prekes?

Importuojant prekes iš ne ES šalių, gali būti taikomi keli pagrindiniai mokesčiai: 1) Importo muitas: tai yra tarifas, taikomas prekei pagal jos HS kodą ir kilmės šalį. 2) Pridėtinės vertės mokestis (PVM): taikomas bendrai prekių vertei (įskaitant muito mokestį ir transportavimo išlaidas iki ES sienos). 3) Akcizas: taikomas tam tikroms prekėms, tokioms kaip alkoholis, tabakas, degalai. Šiuos mokesčius dažniausiai turi sumokėti gavėjas. Svarbu apie tai informuoti gavėją iš anksto, kad nebūtų nemalonių staigmenų. Pamenu, vienas klientas gavo siuntą iš JAV ir nustebo dėl PVM, nes manė, kad tai dovana. Bet dovanoms irgi yra limitai.

6. Kas yra muitinės tarpininkas ir ar jo reikia?

Muitinės tarpininkas yra specialistas, kuris atlieka muitinės deklaravimo procedūras jūsų vardu. Jis užpildo visus reikalingus dokumentus, bendrauja su muitinės pareigūnais ir užtikrina, kad jūsų krovinys sklandžiai praeitų per muitinę. Jei neturite patirties su muitinės procedūromis ar nenorite gaišti laiko, muitinės tarpininkas yra būtinas. Jo paslaugos kainuoja, bet tai yra investicija į ramybę ir sklandų krovinio pristatymą. Ypač didelėms įmonėms ar tiems, kurie reguliariai importuoja/eksportuoja, tarpininkas yra nepakeičiamas. Mes, žinoma, galime rekomenduoti patikimus muitinės tarpininkus, su kuriais dirbame. Tai yra tikra ekspertinė įžvalga: taupyti čia neapsimoka.

7. Ką daryti, jei krovinys yra sulaikytas muitinėje?

Jei krovinys sulaikomas muitinėje, svarbu nedelsiant išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai tai būna dėl: 1) neteisingai ar netiksliai užpildytų dokumentų; 2) trūkstamų dokumentų (pvz., sertifikatų); 3) neatitikimo tarp deklaruotų ir realių prekių; 4) draudžiamų prekių siuntimo; 5) neapmokėtų mokesčių. Nedelsdami susisiekite su savo muitinės tarpininku arba mumis. Mes padėsime išsiaiškinti situaciją ir pateiksime visą reikalingą informaciją bei pagalbą. Geriausia yra greitai reaguoti ir pateikti visus trūkstamus dokumentus, kad krovinys kuo greičiau būtų išmuitintas. Kiekviena diena, kurią krovinys stovi muitinėje, kainuoja pinigus ir laiką. Tai yra nepatogus niuansas, bet labai realus.

8. Kokie yra kilmės šalies sertifikato reikalavimai?

Kilmės šalies sertifikatas yra dokumentas, patvirtinantis, kurioje šalyje prekė buvo pagaminta. Šis sertifikatas yra svarbus, nes nuo kilmės šalies gali priklausyti taikomi muitų tarifai (pvz., jei tarp šalių yra laisvosios prekybos susitarimas, muitas gali būti nulinis). Kai kurioms prekėms ar į tam tikras šalis kilmės sertifikatas yra privalomas. Jis išduodamas prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kilmės šalis nėra tas pats, kas išsiuntimo šalis. Pavyzdžiui, prekė gali būti pagaminta Kinijoje, bet siunčiama iš Vokietijos. Tokiu atveju kilmės šalis būtų Kinija. Tikslumas čia labai svarbus, kad būtų išvengta klaidų.

9. Ar asmeniniams daiktams reikia muitinės procedūrų?

Taip, asmeniniams daiktams, siunčiamiems į ne ES šalis ar iš jų, taip pat reikia muitinės procedūrų. Tačiau reikalavimai yra supaprastinti, jei tai tikrai asmeniniai daiktai ir nėra skirti prekybai. Paprastai reikia užpildyti specialią deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tai yra asmeniniai daiktai, skirti asmeniniam naudojimui (pvz., persikraustant). Gali būti taikomi neapmokestinami limitai, kuriuos viršijus, gali tekti mokėti muitus ir PVM. Svarbu turėti detalų daiktų sąrašą ir, jei įmanoma, įrodymus, kad tai jūsų asmeniniai daiktai. Buvau matęs, kad klientai bandė siųsti naują elektroniką kaip asmeninius daiktus, bet muitinė patikrino ir teko mokėti mokesčius.

10. Kokie yra draudžiamų ir ribojamų prekių sąrašai?

Kiekviena šalis ir ES turi draudžiamų bei ribojamų prekių sąrašus. Draudžiamos prekės, pavyzdžiui, narkotinės medžiagos, ginklai, sprogmenys, padirbtos prekės, pornografija. Ribojamos prekės – tai tos, kurioms reikia specialių leidimų ar sertifikatų (pvz., gyvūnai, augalai, vaistai, alkoholis, tabakas). Prieš siunčiant krovinį į ne ES šalį, būtina patikrinti konkrečios šalies importo ir eksporto apribojimus. Ignoruoti šiuos sąrašus yra didelė rizika, kuri gali lemti krovinio konfiskavimą, dideles baudas ir teisinę atsakomybę. Tai yra vienas iš tų nepatogių niuansų, kai nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Visada geriau pasikonsultuoti, jei abejojate dėl prekės legalumo.

11. Kas yra TIR knygelė ir kada ji naudojama?

TIR knygelė yra tarptautinis muitinės tranzito dokumentas, naudojamas krovinių vežimui per kelias šalis, ypač už ES ribų. Ji leidžia gabenti krovinį per tranzito šalis be muitinės patikrinimų pasienyje ir be užstato mokėjimo kiekvienoje šalyje. Krovinys užplombuojamas išsiuntimo muitinėje ir atplombuojamas paskirties muitinėje. TIR knygelė yra naudinga, kai krovinys keliauja per daugelį šalių, pavyzdžiui, iš Europos į Vidurio Aziją. Tai supaprastina muitinės procedūras ir sutaupo laiko. Tačiau TIR knygelė turi būti teisingai užpildyta ir laikomasi visų jos reikalavimų. Tai yra sena, bet patikima sistema, padedanti palengvinti tarptautinį prekybos srautą.

12. Kokia yra muitinės vertės nustatymo svarba?

Muitinės vertė yra suma, nuo kurios skaičiuojami importo muitai ir PVM. Labai svarbu teisingai nurodyti krovinio vertę komercinėje sąskaitoje faktūroje. Muitinės vertę sudaro ne tik prekės kaina, bet ir transportavimo išlaidos iki ES sienos, draudimo išlaidos ir kiti susiję mokesčiai. Jei muitinės pareigūnai įtaria, kad vertė yra per maža, jie gali atlikti papildomą patikrinimą ir perskaičiuoti vertę, o tai gali lemti papildomus mokesčius ar baudas. Niekada nebandykite sumažinti deklaruojamos vertės, norėdami sumokėti mažiau mokesčių, nes tai gali sukelti didelių problemų. Sąžiningumas čia yra svarbiausia. Tai yra konkreti patirtis: bandymai apgauti muitinę retai pasiteisina.

13. Kaip veikia muitinės patikrinimai?

Muitinės patikrinimai gali būti atliekami keliais būdais. Dažniausiai tai yra dokumentų patikrinimas. Tačiau, jei kyla įtarimų ar atliekama atsitiktinė patikra, muitinės pareigūnai gali atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Tai gali būti rentgeno aparatas, krovinių atidarymas ir apžiūra. Patikrinimo metu gali būti paimti mėginiai. Patikrinimai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo situacijos. Svarbu bendradarbiauti su muitinės pareigūnais ir pateikti visą reikalingą informaciją. Nors patikrinimai yra nemalonūs, jie yra būtini, kad būtų užtikrintas prekybos saugumas ir kovojama su kontrabanda. Čia niekada negali būti 100% tikras, kad tavo krovinys nebus patikrintas.

14. Ar galiu atlikti muitinės procedūras pats?

Techniškai – taip, galite. Jei esate įmonė ir turite EORI numerį bei pakankamai žinių apie muitinės teisės aktus, galite patys pildyti deklaracijas per elektroninę muitinės sistemą. Tačiau tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių ir nuolatinio taisyklių atnaujinimo. Bet kokios klaidos gali lemti dideles problemas. Daugeliui įmonių, kurios neužsiima muitinės procedūromis kasdien, yra daug paprasčiau ir saugiau pasamdyti muitinės tarpininką. Asmeniškai, aš net su savo ilgamete patirtimi, visada rekomenduoju pasikliauti profesionalais. Jie žino visas naujausias taisykles ir niuansus, o tai sutaupo daug galvos skausmo. Čia tikrai reikia ekspertų.

15. Kokie yra muitinės procedūrų terminai?

Muitinės procedūrų terminai gali labai skirtis. Jei visi dokumentai yra tvarkingi ir nėra jokių problemų, eksporto deklaracija gali būti patvirtinta per kelias minutes ar valandas. Importo deklaracijos tvarkymas taip pat gali užtrukti kelias valandas ar dieną, jei viskas sklandu. Tačiau, jei krovinys sulaikomas patikrinimui, trūksta dokumentų ar kyla įtarimų, procedūros gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Labai svarbu planuoti su atsarga ir tikėtis galimų vėlavimų. Niekada negalima garantuoti, kad muitinės procedūros praeis „žvilgsniu“, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai yra dar vienas neapibrėžtumas.

16. Kokia yra „galutinio vartotojo“ deklaravimo svarba?

Deklaruojant prekes, svarbu nurodyti, ar prekės yra skirtos galutiniam vartotojui (pvz., asmeniniam naudojimui), ar jos skirtos tolesnei prekybai ar perdirbimui. Tai gali turėti įtakos taikomiems mokesčiams ir PVM. Pavyzdžiui, kai kurios prekės, skirtos galutiniam vartotojui, gali būti apmokestinamos mažesniais tarifais, arba joms gali būti taikomi supaprastinti reikalavimai. Svarbu tiksliai nurodyti paskirtį, kad būtų išvengta problemų su muitine. Netikslumas čia gali lemti nepagrįstus mokesčius. Tai yra detalė, kurią dažnai pamirštama, bet ji gali turėti finansinių pasekmių. Reikia būti atidžiam pildant dokumentus.

17. Ką daryti, jei muitinės pareigūnai reikalauja papildomų mokesčių?

Jei muitinės pareigūnai reikalauja papildomų mokesčių, pirmiausia įsitikinkite, kad tai teisėtas reikalavimas. Paprašykite paaiškinimo, kodėl taikomi papildomi mokesčiai. Gali būti, kad buvo nustatyta didesnė prekės vertė, neteisingas HS kodas ar taikomas kitas tarifas. Jei manote, kad mokesčiai yra nepagrįsti, galite pateikti skundą ar kreiptis į muitinės tarpininką. Svarbu turėti visus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius jūsų poziciją. Tačiau dažniausiai papildomi mokesčiai yra pagrįsti ir atsiranda dėl ankstesnių klaidų. Geriausia yra išankstinis planavimas ir tikslumas, kad išvengtumėte tokių situacijų. Tai yra tas momentas, kai reikia būti budriam ir žinoti savo teises.

18. Kokie yra muitinės rizikos valdymo metodai?

Muitinės naudoja įvairius rizikos valdymo metodus, kad identifikuotų potencialiai pavojingus krovinius. Tai apima duomenų analizę, profiliavimą, atsitiktinius patikrinimus ir informacijos keitimąsi su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, jei įmonė dažnai siunčia tas pačias prekes su skirtingomis vertėmis, tai gali sukelti įtarimų. Arba jei siunčiamos prekės iš didelės rizikos šalių. Tai reiškia, kad ne visi kroviniai patikrinami vienodai – dėmesys sutelkiamas į tuos, kurie kelia didesnę riziką. Todėl sąžiningumas ir tikslumas deklaruojant prekes yra geriausia prevencinė priemonė, kad jūsų krovinys nepatektų į „rizikingų“ sąrašą. Tai yra ekspertinė įžvalga, kuri padeda suprasti muitinės darbo principus.

19. Ar siunčiant dovanas taikomi muitų mokesčiai?

Taip, siunčiant dovanas iš ne ES šalių į ES, taip pat taikomi muitų mokesčiai ir PVM, jei dovanos vertė viršija nustatytą limitą. Fiziniams asmenims siunčiamoms dovanoms iš ne ES šalių taikomas 45 eurų neapmokestinamas limitas. Viršijus šį limitą, teks mokėti PVM ir galbūt muitus. Svarbu, kad siunta būtų aiškiai pažymėta kaip „dovana“ ir siųsta iš fizinio asmens fiziniam asmeniui. Jei siunčia įmonė, tai jau nebe dovana. Visada reikia tiksliai nurodyti dovanos vertę, kad būtų išvengta nesusipratimų. Tai yra tas momentas, kai žmonės dažnai nustemba, nes galvoja, kad dovana neturi kainos. Bet muitinėje viskas turi kainą.

20. Kokie yra muitinės procedūrų skirtumai tarp sausumos, oro ir jūrų transporto?

Pagrindiniai muitinės procedūrų principai išlieka tie patys, nepriklausomai nuo transporto rūšies (sausumos, oro, jūrų). Tačiau skiriasi dokumentų pateikimo ir patikrinimo eiga. Oro transportu prekės dažnai apdorojamos greičiau dėl trumpesnių tranzito terminų. Jūrų transportu procedūros gali užtrukti ilgiau dėl didelių krovinių kiekių ir sandėliavimo uostuose. Sausumos transportu patikrinimai vyksta pasienio postuose. Kiekvienai transporto rūšiai taikomi ir specifiniai tarptautiniai dokumentai (pvz., jūra – konosamentas, oru – oro važtaraštis). Svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekviena transporto rūšis turi savo niuansų ir reikalavimų, kuriuos reikia žinoti. Tai yra sudėtinga, bet įmanoma.

21. Ar galima gauti muitų ir mokesčių grąžinimą?

Taip, tam tikrais atvejais galima gauti sumokėtų muitų ir mokesčių grąžinimą. Pavyzdžiui, jei prekės yra grąžinamos siuntėjui, jei buvo sumokėta per daug mokesčių dėl klaidos, arba jei prekės yra išvežamos iš ES po importo (reeksportas). Norint gauti grąžinimą, reikia pateikti prašymą muitinei ir visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius grąžinimo pagrįstumą. Tai yra sudėtingas ir užtrunkantis procesas, reikalaujantis tikslumo. Todėl geriausia yra iš karto teisingai atlikti muitinės procedūras, kad nereikėtų vėliau gaišti laiko ir pastangų grąžinimo procesui. Bet jei klaida įvyko, galimybė susigrąžinti pinigus egzistuoja, tik reikia žinoti, kaip tai padaryti.

22. Kokie yra eksporto kontrolės reikalavimai?

Eksporto kontrolė taikoma tam tikroms prekėms, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams (dvejopos paskirties prekės), cheminiams ginklams, branduolinei energijai ar kitoms jautrioms technologijoms. Norint eksportuoti tokias prekes, reikia gauti specialius leidimus iš atsakingų institucijų. Tai yra labai griežtai reglamentuojama sritis, kurios pažeidimai gali lemti dideles baudas ir teisinę atsakomybę. Svarbu įsitikinti, kad jūsų prekės nepatektų į eksporto kontrolės sąrašus. Jei abejojate, kreipkitės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ar kitas atsakingas institucijas. Tai yra labai svarbu nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui. Niekada negalima slėpti informacijos apie tokius krovinius.

23. Kokia yra muitinės sandėlių funkcija?

Muitinės sandėliai yra specialiai tam pritaikytos patalpos, kuriose prekės gali būti laikomos be muitų ir mokesčių mokėjimo, kol jos nėra išmuitinamos ar išvežamos iš ES. Tai leidžia atidėti muitų ir PVM mokėjimą, kol prekės bus parduotos ar perdirbtos. Muitinės sandėliai yra naudingi įmonėms, kurios importuoja didelius prekių kiekius ir nori optimizuoti savo apyvartines lėšas. Taip pat, jei prekės yra skirtos reeksportui, jas galima laikyti muitinės sandėlyje be muitų mokėjimo. Tai yra puiki priemonė verslui, bet reikalauja griežtos apskaitos ir kontrolės. Tai yra tikra ekspertinė įžvalga, kuri padeda optimizuoti mokesčius.

24. Ką reiškia „muitinės tarpininko atstovavimas“?

Muitinės tarpininko atstovavimas reiškia, kad muitinės tarpininkas veikia jūsų vardu ir atlieka visas muitinės procedūras, remdamasis jūsų suteiktais įgaliojimais. Yra du atstovavimo būdai: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginio atstovavimo atveju tarpininkas veikia siuntėjo ar gavėjo vardu ir jo sąskaita, o atsakomybė už deklaracijos teisingumą tenka klientui. Netiesioginio atstovavimo atveju tarpininkas veikia savo vardu, bet kliento sąskaita, ir yra solidariai atsakingas už muitinės mokesčius. Svarbu aptarti atstovavimo būdą su tarpininku ir pasirinkti tinkamiausią. Tai yra teisinė detalė, kurią reikia suprasti, kad būtų aišku, kas už ką atsakingas. Nesusipratimai čia gali būti brangūs.

25. Kokie yra dažniausi problemų sprendimo būdai muitinėje?

Dažniausiai problemos muitinėje sprendžiamos per komunikaciją ir tikslų dokumentų pateikimą. Jei trūksta dokumentų, juos reikia kuo greičiau pateikti. Jei yra neatitikimų, reikia pateikti paaiškinimus ir įrodymus. Jei kyla ginčas dėl prekės vertės ar klasifikavimo, galima pateikti papildomus įrodymus, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartį, technines specifikacijas. Svarbu bendradarbiauti su muitinės pareigūnais ir muitinės tarpininku. Kartais prireikia ir oficialių paklausimų muitinei, kad būtų gauti oficialūs paaiškinimai. Svarbiausia – išlikti ramiems ir sistemingai spręsti problemas. Skubėjimas ir panika čia nepadės, tik pablogins situaciją. Reikia kantrybės ir atkaklumo.

Na štai, tikiuosi, kad dabar muitinės procedūros nebeatrodo tokios bauginančios. Taip, tai yra sudėtinga sritis, reikalaujanti tikslumo ir atidumo detalėms. Bet jei žinote pagrindinius principus, turite tvarkingus dokumentus ir, jei reikia, pasitelkiate patikimą muitinės tarpininką, viskas pavyksta. Mūsų darbas yra padėti jums orientuotis šiame labirinte ir užtikrinti, kad jūsų krovinys sklandžiai praeitų per muitinę. Tad, jei turite klausimų ar reikia pagalbos su muitinės procedūromis, nedvejodami kreipkitės. Geriau dešimt kartų paklausti, nei vieną kartą suklysti ir gauti didelių problemų. Sėkmės su eksportu ir importu!