Muitinės procedūros tarptautiniuose pervežimuose – kas naujo ir ko tikėtis?

Daugelis klientų, išgirdę žodį „muitinė“, iškart prisimena ilgas eiles, begalę popierių ir begalinę biurokratiją. Ir, nu, žinai, iš dalies jie teisūs, ypač jei kalba eina apie pervežimus už Europos Sąjungos ribų. Ten tikrai viskas sudėtingiau. Bet muitinės procedūros nėra kažkoks baubas, jei žinai taisykles ir turi tinkamus dokumentus. Aš pats esu susidūręs su pačiomis įvairiausiomis situacijomis pasienyje, tad pabandysiu paaiškinti, kas svarbiausia ir ko tikėtis, kai jūsų krovinys kerta sienas. Juk visų tikslas – kad krovinys judėtų sklandžiai. O jei ne, ką daryti. (Niekas nenori ilgai laukti.)

Pagrindai – kada reikia muitinės?

1. Kada išvis reikia tos muitinės?

Muitinės procedūros reikalingos tada, kai krovinys kerta valstybių sienas, kurios neturi laisvos prekybos susitarimų, arba kai kalba eina apie prekes, kurioms taikomi specialūs apribojimai. Europos Sąjungos viduje, tarp ES šalių, muitinės nėra – prekės juda laisvai. Bet vos tik krovinys keliauja į Norvegiją, Šveicariją, Didžiąją Britaniją (po Brexit), ar į bet kurią trečiąją šalį, iškart atsiranda muitinė. Tai yra esminis skirtumas. (Žmonės dažnai pamiršta apie Didžiąją Britaniją, kad ji nebėra ES.) Kertant tokias sienas, reikia deklaruoti prekes, mokėti muitus ir PVM. Tai yra pagrindinė taisyklė, kurią reikia žinoti.

2. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi muitinei?

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi muitinei, yra: sąskaita faktūra (commercial invoice) su detaliu prekių aprašymu, jų HS kodais (harmonizuota sistema), verte ir kilmės šalimi; pakavimo lapas (packing list), kuriame nurodytas prekių kiekis ir svoris; ir, aišku, CMR važtaraštis. Priklausomai nuo krovinio tipo, gali prireikti įvairių sertifikatų: kilmės sertifikato (pvz., EUR.1), fitosanitarinių sertifikatų (medienai), veterinarijos sertifikatų (maisto produktams), atitikties deklaracijų. Kuo daugiau detalių, tuo geriau. Be pilno ir teisingo dokumentų rinkinio, krovinys bus sustabdytas.

3. Kas yra tie HS kodai ir kodėl jie tokie svarbūs?

HS kodai (Harmonizuotosios sistemos kodai) – tai tarptautinė prekių klasifikavimo sistema, kurią naudoja muitinės visame pasaulyje. Kiekviena prekė turi savo unikalų HS kodą (dažniausiai šešių, o kartais ir dešimties skaitmenų). Šis kodas padeda muitinei greitai identifikuoti prekę, nustatyti jai taikomus muitus, PVM tarifus ir apribojimus. Realiai, tai yra prekių „pasas“. Viena klaida nurodant HS kodą gali sukelti didelių problemų: neteisingus mokesčius, krovinio užlaikymą ar net baudą. Žinau, kad kartą klientas nurodė neteisingą kodą ir teko mokėti didelius papildomus mokesčius. Svarbu tikslumas. (Atsiprašau, bet tai yra faktas.)

4. Kas atsakingas už muitinės deklaracijos pildymą?

Už muitinės deklaracijos pildymą ir teisingumą visų pirma atsako importuotojas arba eksportuotojas (siuntėjas/gavėjas). Tačiau praktikoje, ypač su tarptautiniais pervežimais, dažnai pasitelkiami muitinės tarpininkai – profesionalai, kurie užpildo deklaracijas ir atlieka visas procedūras kliento vardu. Mes, kaip vežėjai, galime patarti ir rekomenduoti patikimus muitinės tarpininkus. Tai leidžia sutaupyti laiko ir išvengti klaidų, kurios gali brangiai kainuoti. Nereikia galvoti, kad tai yra paprastas darbas, kurį gali atlikti bet kas. Tai reikalauja specifinių žinių. (Aš pats tikrai to nepildyčiau, nes tai sudėtinga.)

5. Kokie yra pagrindiniai muitinės procedūrų tipai?

Pagrindiniai muitinės procedūrų tipai yra eksportas ir importas. Eksportas – tai prekių išvežimas iš muitų teritorijos (pvz., iš ES į trečiąją šalį). Importas – tai prekių įvežimas į muitų teritoriją (pvz., iš trečiosios šalies į ES). Be to, yra tranzitas (kai prekės vežamos per šalį, bet joje neimportuojamos), laikinasis įvežimas/išvežimas (pvz., parodoms), muitinis sandėliavimas. Kiekviena procedūra turi savo taisykles ir reikalavimus. Svarbu pasirinkti teisingą procedūrą, kad išvengtumėte problemų. Tai yra sudėtinga sistema, kuri turi savo logiką. (Bet tai ne visada suprantama paprastam žmogui.)

6. Ar visada reikia mokėti muitus ir PVM?

Paprastai, importuojant prekes iš trečiųjų šalių į ES (arba eksportuojant iš ES į trečiąsias šalis), reikia mokėti muitus ir PVM. Muitų dydis priklauso nuo prekių tipo (HS kodo) ir kilmės šalies. PVM tarifas priklauso nuo šalies, į kurią importuojama. Tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, jei prekės yra kilusios iš šalių, su kuriomis ES turi laisvos prekybos susitarimus, muitai gali būti mažesni arba jų visai nebūti. Taip pat, yra tam tikrų PVM lengvatų. Visada reikia pasitikslinti konkrečiu atveju. Niekas nenori mokėti daugiau mokesčių, nei reikia. (Čia toks nepatogus niuansas.)

7. Ką reiškia "muitinės vertė"?

Muitinės vertė – tai prekių vertė, pagal kurią apskaičiuojami importo muitai ir PVM. Dažniausiai tai yra kaina, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui (transakcijos vertė), plius transportavimo ir draudimo išlaidos iki ES sienos. Svarbu, kad muitinės vertė būtų teisingai nurodyta, nes, jei ji yra per maža, muitinė gali įtarti sukčiavimą ir skirti baudas. Būna, kad klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau mokesčių, bet tai yra labai rizikinga. Geriau būti sąžiningam. (Nes tikrai patikrina ir tada gausite bėdų.) Tai yra labai rimtas pažeidimas ir baudos didelės.

8. Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Muitinės procedūros gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo situacijos. Jei visi dokumentai tvarkingi, teisingai užpildyti ir krovinys nėra rizikingas, procedūros gali būti atliktos labai greitai. Bet jei trūksta dokumentų, yra klaidų, arba krovinys pasirenkamas fiziniam patikrinimui, tada viskas užsitęsia. Buvau situacijoje, kai dėl vienos klaidos dokumentuose krovinys stovėjo savaitę pasienyje. Tai kainavo klientui didelius nuostolius. Todėl geriau viską paruošti iš anksto ir tiksliai. Nėra vietos improvizacijai. (Čia ne Lietuvos paštas, kur galima siųsti be popierių.)

9. Ką daryti, jei krovinys užstringa muitinėje?

Jei krovinys užstringa muitinėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai tai būna dokumentų trūkumas ar klaidos. Mūsų muitinės tarpininkas nedelsdamas susisiekia su muitine ir bando išspręsti problemą. Gali prireikti pateikti papildomus dokumentus, patikslinti informaciją ar sumokėti papildomus mokesčius. Svarbiausia – kuo greičiau reaguoti ir bendradarbiauti. Kiekviena diena, praleista muitinėje, kainuoja. Būna, kad klientai neatsakinėja į skambučius, ir tada viskas dar labiau užsitęsia. Mes darome viską, ką galime, bet be kliento pagalbos nieko nepadarysime. (Tai yra toks nepatogus niuansas, bet pasitaikantis.)

10. Ką reiškia Incoterms sąlygos ir kodėl jos svarbios?

Incoterms (International Commercial Terms) – tai tarptautinės prekybos taisyklės, kurios nustato siuntėjo ir gavėjo pareigas ir atsakomybes, susijusias su prekių pristatymu, rizika, draudimu ir muitinės procedūromis. Pavyzdžiui, EXW (Ex Works) reiškia, kad visa atsakomybė ir išlaidos pereina pirkėjui iškart, kai prekės palieka pardavėjo sandėlį. DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad pardavėjas atsako už visą pristatymą ir muitinės formalumus iki gavėjo durų. Šios sąlygos yra labai svarbios, nes nuo jų priklauso, kas atlieka muitinės procedūras ir kas moka mokesčius. Visada reikia aiškiai susitarti dėl Incoterms. (Niekas nenori ginčytis dėl pinigų ir atsakomybės.)

Iššūkiai ir sprendimai

11. Kaip Brexit paveikė pervežimus į Didžiąją Britaniją?

Brexit radikaliai pakeitė pervežimus į Didžiąją Britaniją. Iki Brexit tai buvo ES šalis, ir prekės judėjo laisvai. Dabar Didžioji Britanija yra trečioji šalis, ir kiekvienam kroviniui, keliaujančiam tarp ES ir JK, reikia atlikti eksporto deklaraciją ES ir importo deklaraciją JK. Tai reiškia muitus, PVM (kuris dabar taikomas ant sienos), ir ilgesnį tranzito laiką. Padaugėjo biurokratijos ir kainų. Buvau situacijoje, kai mašinos stovėjo eilėse valandų valandas, nes dokumentai nebuvo paruošti. Tai dideli iššūkiai ir daug galvos skausmo visiems. (Čia jau nieko nepakeisi, tik prisitaikyti.)

12. Ar reikalingas EORI numeris?

Taip, EORI numeris (Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo numeris) yra privalomas visiems ES įmonėms, kurios vykdo prekybą su šalimis, esančiomis už ES muitų teritorijos ribų (tiek importuoja, tiek eksportuoja). Be EORI numerio negalima atlikti muitinės procedūrų. Tai yra, realiai, jūsų identifikacijos numeris muitinėje. Jei jo neturite, negalėsite siųsti ar gauti prekių iš trečiųjų šalių. Jį išduoda nacionalinė muitinė. Žinau, kad kartą klientas pamiršo, kad neturi EORI, ir teko skubiai tvarkytis. Tai yra esminis dalykas. (Nori dirbti su trečiosiomis šalimis – turėk EORI.)

13. Ką daryti, jei muitinė pasirenka krovinį patikrai?

Jei muitinė pasirenka krovinį patikrai, tai yra normali procedūra, bet visada sukelia papildomą stresą ir vėlavimus. Gali būti atliekama dokumentų patikra, fizinė krovinio patikra (išpakavimas, rentgenas) ar laboratorinė analizė. Vairuotojas privalo bendradarbiauti su muitinės pareigūnais ir teikti visą reikalingą informaciją. Mes, kaip vežėjai, informuojame klientą apie patikrą. Svarbiausia – išlikti ramiems ir pateikti visus prašomus dokumentus. Nereikia panikuoti, bet laukti teks. (Čia jau nieko nepadarysi, tik laukti, kol patikrins.) Kartais tai užtrunka ilgai.

14. Ar galima iš anksto apskaičiuoti muitus ir PVM?

Taip, muitus ir PVM galima iš anksto apskaičiuoti. Tam reikia žinoti prekių HS kodus, kilmės šalį, muitinės vertę ir gavėjo šalies PVM tarifus. Internete yra įvairių muitų ir mokesčių skaičiuoklių, taip pat galite kreiptis į muitinės tarpininką, kuris tiksliai apskaičiuos visas išlaidas. Tai padeda planuoti biudžetą ir išvengti netikėtų išlaidų. Visada patariu apskaičiuoti iš anksto, kad nebūtų jokių staigmenų. Niekas nenori netikėtų mokesčių. (Čia jau tokia mano ekspertinė nuomonė.) Tai yra dalis gero planavimo, kad žinotum, ko tikėtis.

15. Ką daryti, jei krovinys grąžinamas iš trečiosios šalies?

Jei krovinys grąžinamas iš trečiosios šalies, tai procedūra yra sudėtinga. Reikia atlikti eksporto grąžinimo procedūras toje šalyje ir importo procedūras Lietuvoje. Priklausomai nuo grąžinimo priežasties (brokas, neatitikimas), gali būti taikomi arba netaikomi importo muitai ir PVM. Reikės pildyti specialius dokumentus, įrodančius, kad tai grąžinimas. Geriausia kreiptis į muitinės tarpininką, kad jis padėtų sutvarkyti visus formalumus. Buvau situacijoje, kai grąžinamas krovinys užstrigo mėnesį, kol buvo sutvarkyti popieriai. Tai brangu ir nemalonu. (Čia jau su niekuo nepajuokausi.)

Naujausi reikalavimai ir tendencijos

16. Kokie naujausi reikalavimai ir tendencijos muitinės srityje?

Naujausi reikalavimai ir tendencijos muitinės srityje yra susijusios su skaitmenizavimu, duomenų apsikeitimo supaprastinimu ir saugumu. Vis daugiau muitinės deklaracijų teikiama elektroniniu būdu. Daug dėmesio skiriama rizikos analizei ir tiksliniam patikrinimui. Taip pat daugėja reikalavimų dėl ekologijos ir tvarios gamybos. Kai kurios šalys diegia „vieno langelio“ principą, kad visos procedūros būtų atliekamos vienoje vietoje. Realiai, stengiamasi, kad muitinė taptų efektyvesnė ir greitesnė. Bet kol kas dar toli iki idealo. (Vis dar daug popierių ir laukimo.) Bet judama į priekį.

17. Ką reiškia „AEO statusas“ ir ar jis naudingas?

AEO (Authorised Economic Operator) statusas – tai muitinės suteikiamas įgaliojimas patikimiems ekonominės veiklos vykdytojams. Įmonės, turinčios AEO statusą, yra laikomos patikimomis ir joms taikomos lengvesnės muitinės procedūros, sumažėja patikrų skaičius, supaprastinamas deklaracijų pildymas ir t.t. Tai labai naudinga įmonėms, kurios nuolat importuoja ar eksportuoja prekes, nes sutaupo laiko ir sumažina biurokratiją. Juk laikas – pinigai. Realiai, tai yra patikimumo ženklas, kurį suteikia muitinė. Žinau, kad įmonės, turinčios AEO statusą, daug greičiau praeina pasienį. Tai tikrai naudinga. (Tai yra gero verslo rodiklis.)

18. Ar galima naudotis supaprastintomis muitinės procedūromis?

Taip, patikimiems ir patyrusiems ekonominės veiklos vykdytojams, turintiems AEO statusą arba atitinkantiems kitus kriterijus, yra galimybė naudotis supaprastintomis muitinės procedūromis. Tai gali būti deklaracijos teikimas įmonės patalpose, supaprastintas dokumentų pateikimas, periodinės deklaracijos. Tai leidžia ženkliai pagreitinti prekių judėjimą ir sumažinti administracinę naštą. Bet tam reikia atitikti griežtus reikalavimus ir būti patikimu partneriu. Tai nėra skirta kiekvienam. (Čia jau reikia įrodyti, kad esi patikimas.) Bet jei esi, tai tikrai palengvina gyvenimą. Labai palengvina.

19. Kokie apribojimai taikomi tam tikroms prekėms?

Daugeliui prekių taikomi apribojimai dėl saugumo, sveikatos, aplinkosaugos ar kultūros paveldo. Pavyzdžiui, ginklams, narkotikams, tam tikriems chemikalams, pavojingoms atliekoms taikomi griežti draudimai ar leidimų reikalavimai. Taip pat yra apribojimų kai kuriems maisto produktams, gyvūnams, augalams, meno kūriniams. Visada reikia pasitikrinti, ar jūsų krovinys nepapuola į šių prekių sąrašą. Nereikia tikėtis, kad viską galima vežti be problemų. (Būna, kad klientai nori vežti kokius nors egzotinius gyvūnus be leidimų.) Tai yra didelė problema. Realybei reikia žiūrėti į akis. (Ir galvoti apie tai, kas bus, jei pagaus.)

20. Ar yra sankcijų už muitinės taisyklių pažeidimus?

Taip, už muitinės taisyklių pažeidimus yra numatytos sankcijos. Tai gali būti administracinės baudos, krovinio konfiskavimas, leidimų anuliavimas ar net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Mokesčių vengimas, neteisingas deklaravimas ar bandymas kontrabanda prekiauti yra labai griežtai baudžiami. Todėl labai svarbu visada laikytis taisyklių ir būti sąžiningam. Niekas nenori turėti problemų su muitine. Baudos yra didelės ir žala verslui gali būti milžiniška. (Čia jau ne tas atvejis, kai galima atsipirkti maža bauda.)

Praktiniai patarimai ir ateities perspektyvos

21. Ką patartumėte naujam verslui, pradedančiam importuoti/eksportuoti?

Naujam verslui patarčiau pirmiausia labai gerai išstudijuoti visus muitinės reikalavimus, susijusius su konkrečiomis prekėmis ir šalimis. Antra – gauti EORI numerį. Trečia – pradėti bendradarbiauti su patikimu muitinės tarpininku. Ketvirta – aiškiai susitarti su partneriais dėl Incoterms sąlygų. Ir, penkta, visada turėti pakankamai laiko muitinės procedūroms. Nereikia planuoti visko paskutinę minutę. Geriau investuoti į konsultacijas pradžioje, nei po to mokėti baudas. Žinau, kad pradžioje viskas atrodo baisu, bet su patirtimi ateis ir žinios. (Aš pats taip mokiausi, iš savų ir kitų klaidų.)

22. Ar galiu atsiimti muitus, jei grąžinu prekes?

Taip, tam tikrais atvejais galima atsiimti sumokėtus importo muitus ir PVM, jei prekės yra grąžinamos. Tai vadinama muitų grąžinimo procedūra. Tačiau tam reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, pateikti visus dokumentus, įrodančius grąžinimą, ir laikytis nustatytų terminų. Procedūra gali būti sudėtinga, todėl geriausia kreiptis į muitinės tarpininką. Svarbu, kad prekės būtų grąžinamos tokios pat būklės, kokios buvo importuotos. Būna, kad klientai galvoja, kad tai paprasta, bet biurokratija yra didelė. (Visada reikia kovoti už savo pinigus, bet tai yra tikrai sunku.)

23. Kaip skaitmenizacija keičia muitinės darbą?

Skaitmenizacija keičia muitinės darbą iš esmės. Vis daugiau deklaracijų teikiama elektroniniu būdu per specialias sistemas, duomenys apdorojami automatiškai. Tai pagreitina procesus, sumažina klaidų riziką ir popieriaus naudojimą. Ateityje tikimasi, kad viskas bus visiškai be popieriaus. Tai leis muitinei efektyviau vykdyti rizikos analizę ir skirti resursus ten, kur jų labiausiai reikia. Realiai, tai yra didelis žingsnis į priekį. Bet tam reikia investicijų ir geros infrastruktūros. Žinau, kad kai kurios šalys jau labai toli pažengusios šioje srityje. (Bet Lietuva dar turi kur stiebtis.)

24. Kokių įrankių ar programų naudoti muitinės procedūroms palengvinti?

Muitinės procedūroms palengvinti naudojamos įvairios programos ir įrankiai. Tai yra specializuotos muitinės deklaravimo programos, kurios integruotos su muitinės sistemomis. Taip pat naudojamos Excel lentelės duomenų valdymui, elektroninio dokumentų apsikeitimo (EDI) sistemos. Kai kurios įmonės turi savo integruotas logistikos ir muitinės sistemas. Svarbiausia, kad pasirinktas įrankis būtų patikimas, atitiktų reikalavimus ir leistų efektyviai valdyti informaciją. Muitinės tarpininkai dažnai turi savo patikrintas sistemas. Nereikia bandyti visko daryti rankomis, kai yra geresnių sprendimų. (Atsiprašau, bet čia jau tikrai reikia technologijų.)

25. Ar galima gauti atleidimą nuo muitų mažos vertės siuntoms?

Dazniausiai asmeninėms siuntoms arba labai mažos vertės prekėms taikomas atleidimas nuo muitų, o kartais ir nuo PVM. ES yra nustatyta tam tikra vertės riba (pavyzdžiui, iki 150 EUR siuntai, siunčiant iš trečiųjų šalių), iki kurios prekėms netaikomi importo muitai. Tačiau PVM dažniausiai reikia mokėti nuo kiekvienos siuntos. Reikia atsižvelgti į tai, kad ši riba gali skirtis priklausomai nuo šalies ir prekių tipo. Svarbu pasitikslinti vietinius reikalavimus. Žinau, kad žmonės dažnai galvoja, kad visos siuntos yra atleidžiamos, bet taip nėra. (Sąlygos keičiasi ir reikia sekti naujienas.)

Apibendrinant, muitinės procedūros tarptautiniuose pervežimuose, nors ir atrodo bauginančios, yra būtina ir valdoma dalis. Svarbiausia – kruopštus pasiruošimas, teisingi dokumentai ir bendradarbiavimas su patikimais partneriais. Niekas nenori, kad jo krovinys užstrigtų pasienyje dėl biurokratijos ar klaidų. Tikiuosi, kad šie atsakymai padėjo jums geriau suprasti muitinės pasaulį ir pasiruošti sėkmingam importui ar eksportui. Juk geras planavimas ir žinios yra pusė darbo sėkmės. O aš, kaip ir visada, pasiruošęs padėti, kad jūsų krovinys pasiektų tikslą. (Nuoširdžiai.)