Lietuva → Airija kaina nuo 250€/250₤ (su persėdimu Londone) ir kaina nuo 250€/250₤ (tiesioginis reisas).
Airija → Lietuva kaina nuo 250€/250₤ (su persėdimu Londone) ir kaina nuo 250€/250₤ (tiesioginis reisas)
Siuntos kaina nuo 40€/40£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 45€/45£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Muitinės procedūros ir dokumentai: ką reikia žinoti importuojant/eksportuojant
Dirbu logistikoj ilgai ir galiu pasakyti, kad muitinės procedūros yra viena tų sričių, kurioje smulkmė gali tapti didžiausia problema. Daugeliui atrodo, kad tai tik popierių tvarkymas, bet realiai tai yra sudėtingas procesas, kuris be tinkamo pasiruošimo gali sustabdyti visą krovinį. Esu matęs ne vieną ir ne du kartus, kaip kroviniai užstringa muitinėje dėl menkos klaidos dokumentuose. Todėl nusprendžiau surašyti dažniausius klausimus, kuriuos man užduoda klientai, ir paaiškinti viską, kas čia vyksta, be pagražinimų. Juk geriau, kai žinote viską iš anksto, nei paskui krapštyti galvą, kodėl jūsų krovinys dvi savaites stovi sandėlyje ir kaupia papildomus mokesčius. Tai, patikėkit, nėra maloni situacija.
Muitas – ir jo reikšmė
Kas yra muitinės procedūros ir kodėl jos tokios svarbios?
Muitinės procedūros – tai valstybinės kontrolės ir apmokestinimo veiksmai, taikomi prekėms, kertančioms valstybės sieną. Jos yra svarbios, nes leidžia valstybei rinkti mokesčius (importo/eksporto muitus, PVM), kontroliuoti nelegalių ar pavojingų prekių judėjimą, ir užtikrinti šalies saugumą bei rinkos stabilumą. Be tinkamų muitinės procedūrų, krovinys negali nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Tai yra privaloma dalis bet kokiam tarptautiniam prekių judėjimui. Nėra vietos improvizacijoms ar „galbūt praleis“. Kiekviena valstybė turi savo taisykles, ir jų reikia laikytis. Ir visada yra galimybė, kad jūsų krovinys bus patikrintas. Būna, kad klientai galvoja, kad viskas paprasta, bet realybė yra sudėtingesnė.
Kuo skiriasi importo ir eksporto deklaracijos?
Importo deklaracija pildoma, kai prekės įvežamos į šalį. Jos pagrindu apskaičiuojami importo muitai ir PVM. Eksporto deklaracija pildoma, kai prekės išvežamos iš šalies. Jos tikslas – užregistruoti prekių išvežimą ir įrodyti, kad prekėms gali būti taikoma nulinio PVM tarifo PVM, arba kad buvo įvykdyti eksporto reikalavimai. Abiejų deklaracijų tikslas yra kontroliuoti prekių judėjimą per sieną. Tačiau kiekviena turi savo specifiką. Svarbu teisingai užpildyti abi, nes kitaip gresia didelės baudos. Aš pats esu matęs, kad klientas supainiojo importo ir eksporto deklaracijas, ir paskui turėjo didelių problemų su muitine. Tai buvo nemaloni situacija ir dideli nuostoliai.
Kas yra muitinės tarpininkas ir ar jis reikalingas?
Muitinės tarpininkas – tai įmonė ar asmuo, kuris atstovauja Jūsų interesams muitinėje ir atlieka visas reikalingas procedūras. Jis pildo deklaracijas, bendrauja su muitinės pareigūnais, koordinuoja krovinio patikras. Ar jis reikalingas? Mano nuomone – būtinai! Ypač jei neturite patirties muitinės procedūrose. Tarpininkas žino visas taisykles ir niuansus, padeda išvengti klaidų ir sutaupo Jums laiko bei nervų. Tai investicija, kuri atsiperka. Mūsų įmonė dirba su patikimais muitinės tarpininkais, kurie užtikrina sklandų procesą. Nėra jokios abejonės, kad tai yra patogus ir efektyvus sprendimas. Pats esu matęs, kad klientas bandė pats tvarkyti dokumentus, ir paskui gailėjosi, kai krovinys užstrigo muitinėje dviem savaitėms. Tai tikrai nėra lengva užduotis.
Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi muitinės procedūroms?
Pagrindiniai dokumentai: komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), pakuotės sąrašas (Packing List), transporto dokumentas (CMR, konosamentas ar AWB), kilmės sertifikatas (Certificate of Origin), ir, aišku, pati muitinės deklaracija. Priklausomai nuo krovinio tipo, gali prireikti ir kitų dokumentų: licencijų, leidimų (pvz., fitosanitarinių, veterinarijos). Svarbu, kad visi dokumentai būtų teisingai užpildyti, kad jų duomenys sutaptų, ir kad nebūtų jokių klaidų. Kiekviena smulkmena yra svarbi. Aš pats pamenu, kad klientas pamiršo pridėti kilmės sertifikatą, ir paskui turėjo didelių problemų su muitine. Tai buvo nemaloni situacija.
Kiek laiko trunka muitinės procedūros?
Priklauso nuo situacijos. Jei visi dokumentai yra tvarkingi ir krovinys nereikalauja papildomos patikros, procedūros gali užtrukti nuo kelių valandų iki vienos dienos. Tačiau, jei yra klaidų dokumentuose, trūksta leidimų, ar muitinė nusprendžia atlikti fizinę patikrą, procesas gali užtrukti kelias dienas ar net savaites. Per šventes ar piko metu, taip pat gali būti vėlavimų. Todėl visada patariu planuoti su atsarga ir tikėtis geriausio, bet būti pasiruošusiam blogiausiam. Niekas negali garantuoti, kad viskas praeis sklandžiai. Aš pats pamenu, kad klientas skubėjo, bet jo krovinys užstrigo muitinėje dėl to, kad muitininkai tiesiog turėjo daug darbo. Niekas negali to suplanuoti.
Klaidos – ir jų pasekmės
Kokios dažniausios klaidos daromos pildant dokumentus?
Dažniausios klaidos: netikslus krovinio aprašymas (neteisingas pavadinimas, kodas, vertė), duomenų neatitikimai tarp skirtingų dokumentų (pvz., krovinio svoris sąskaitoje-faktūroje skiriasi nuo svorio važtaraštyje), pamiršti pridėti reikiamus sertifikatus ar leidimus, neteisingai nurodyta kilmės šalis. Kartais net smulkios gramatinės klaidos gali sukelti problemų. Geriausia yra du kartus patikrinti visus dokumentus ir pasitikėti muitinės tarpininkų patirtimi. Aš pats esu matęs, kad klientas padarė klaidą viename skaičiuje, ir paskui turėjo didelių problemų su muitine. Tai buvo nemaloni situacija. Reikia būti atidiems ir kruopštiems.
Kokios pasekmės gresia už neteisingą deklaravimą?
Pasekmės gali būti labai rimtos. Nuo didelių baudų (kurios gali siekti ir keliasdešimt procentų nuo krovinio vertės) iki krovinio konfiskavimo ar pervežimo uždraudimo. Be to, gali kilti reputacijos problemų ir ateityje bus sunkiau gauti leidimus. Už rimtus nusižengimus (pvz., kontrabanda ar pavojingų prekių gabenimas be leidimų) gresia net ir baudžiamoji atsakomybė. Čia nėra vietos klaidoms ar bandymams sutaupyti. Visada geriau daryti viską teisingai. Niekas nenori, kad jo verslas nukentėtų dėl tokių problemų. O aš pats esu matęs, kad klientas bandė sutaupyti, ir paskui gailėjosi, kai gavo dideles baudas. Tai buvo nemaloni situacija ir dideli nuostoliai.
Ar galiu pats tvarkyti muitinės procedūras?
Techniškai – taip, galite. Bet tai yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja specifinių žinių apie muitinės teisę, klasifikavimo kodus (HS kodus), mokesčių apskaičiavimą ir dokumentų pildymą. Jei esate naujas šioje srityje, tai yra labai didelė rizika. Mažiausia klaida gali sukelti didelių problemų ir vėlavimų. Todėl dauguma įmonių renkasi naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis. Tai sutaupo laiko, pinigų ir nervų. Niekas nenori, kad jo krovinys užstrigtų muitinėje dėl nemokėjimo. Aš pats rekomenduoju naudotis specialistų paslaugomis, nes tai yra geriausias sprendimas. Visi mes galime mokytis, bet kai kalbama apie muitinę – geriau patikėti profesionalams.
Mokesčiai – ir importo/eksporto kaštai
Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?
HS kodas (Harmonizuotas Sistemos kodas) – tai tarptautinis prekių klasifikavimo kodas, naudojamas muitinės procedūrose visame pasaulyje. Kiekviena prekė turi savo unikalų HS kodą, kuris nustato jai taikomus muitus, mokesčius ir reikalavimus. Netinkamai parinktas HS kodas gali lemti neteisingai apskaičiuotus mokesčius, vėlavimus muitinėje ir baudas. Svarbu tiksliai nustatyti krovinio HS kodą. Tai yra raktas į sklandų muitinės procesą. Muitinės tarpininkai padeda Jums rasti tinkamą kodą. Nėra vietos spekuliacijoms ar spėliojimams, tik tikslumas. Kiekviena smulkmena yra svarbi.
Kokie mokesčiai taikomi importuojant prekes?
Importuojant prekes, dažniausiai taikomi trys pagrindiniai mokesčiai: importo muitas (priklausomai nuo prekės HS kodo ir kilmės šalies), pridėtinės vertės mokestis (PVM), ir, jei prekėms taikomi, akcizai. Visi šie mokesčiai apskaičiuojami nuo krovinio vertės ir turi būti sumokėti muitinei prieš išleidžiant prekes. Svarbu įvertinti šiuos mokesčius planuojant savo verslą, kad nebūtų netikėtų išlaidų. Daug kas galvoja, kad muitai egzistuoja tik tarp tam tikrų šalių, bet realybė yra sudėtingesnė. Aš pats pamenu, kad klientas pamiršo įvertinti mokesčius, ir paskui turėjo didelių problemų su finansais. Tai buvo nemaloni situacija.
Ar yra būdų sumažinti importo muitus?
Kartais taip. Yra laisvosios prekybos susitarimai tarp šalių, kurie leidžia taikyti mažesnius ar nulinius importo muitus. Tokiu atveju reikia turėti kilmės sertifikatą, įrodantį, kad prekė pagaminta šalyje, su kuria yra sudarytas susitarimas. Taip pat kai kurie kroviniai gali būti atleisti nuo mokesčių dėl humanitarinių priežasčių ar laikinai importuojami. Svarbu pasikonsultuoti su muitinės tarpininku, kad išsiaiškintumėte visas galimas lengvatas. Tai gali sutaupyti Jums nemažai pinigų. Nėra jokios abejonės, kad tai yra geras būdas sumažinti kaštus. Aš pats padėjau vienam klientui sutaupyti didelius pinigus, pasinaudojant laisvosios prekybos susitarimu. Ir jie buvo labai dėkingi už tai, kas buvo atlikta.
Iššūkiai – ir ateities perspektyvos
Kokie yra muitinės procedūrų didžiausi iššūkiai?
Didžiausi iššūkiai: nuolatinis teisės aktų keitimasis, kuris reikalauja nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo. Didėjanti biurokratija ir sudėtingesnis dokumentų pildymas. Taip pat ir technologijų integravimas – vis dar daug muitinės sistemų yra senos ir lėtos. Nėra lengva viską suderinti ir užtikrinti sklandų procesą. Ir, aišku, žmogiškasis faktorius – klaidos, neatidumas, kompetencijos trūkumas. Taip pat vis dar egzistuoja problemų, kurias sukelia nesąžiningi veiksmai. Visa tai yra sudėtinga, bet būtina, kad būtų užtikrintas sklandus prekių judėjimas. Tai yra didelis iššūkis.
Kaip COVID-19 paveikė muitinės procedūras?
COVID-19 pandemija sukėlė didelių sutrikimų muitinės procedūrose. Uždarytos sienos, apribotas žmonių judėjimas, padidėjęs patikrų skaičius ir vėlavimai lėmė ilgus eismo kamščius prie sienų ir didelius vėlavimus. Reikėjo greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, gauti papildomus leidimus ir sertifikatus. Pandemija parodė, koks pažeidžiamas yra globalus tiekimo tinklas, ir kaip svarbu turėti lanksčius ir prisitaikančius logistikos sprendimus. Bet, tikiuosi, kad mes išmokome kai ko iš to ir esame labiau pasiruošę ateities iššūkiams. Niekas nebuvo pasiruošęs tokiam scenarijui. Galbūt, visada tikėjomės geriausio, bet gavome blogiausią.
Kokios tendencijos vyrauja muitinės procedūrose?
Skaitmenizacija ir automatizavimas. Vis daugiau deklaracijų pildoma elektroniniu būdu. Siekiama supaprastinti procedūras ir padidinti efektyvumą. Taip pat didėja dėmesys rizikos analizei – muitinė vis labiau taiko rizikos vertinimą, kad nustatytų, kuriuos krovinius tikrinti. Tai leidžia sutelkti dėmesį į didžiausios rizikos krovinius ir pagreitinti sklandesnių krovinių judėjimą. Žinoma, vis dar yra daug ką tobulinti. Bet ateityje matysime dar daugiau automatizacijos ir efektyvumo. Ir tai yra geras dalykas, nes tai padės sumažinti biurokratiją ir pagreitins prekių judėjimą. Aš pats tikiuosi, kad ateityje bus daugiau elektros technologijų, kad galėtume nuolat mažinti taršą.
Taigi, muitinės procedūros ir dokumentai. Tai yra sudėtinga, bet būtina tarptautinės prekybos dalis. Tikiuosi, kad mano paaiškinimai padėjo Jums geriau suprasti šios srities niuansus. Prisiminkite, kad geriau investuoti į patikimus specialistus ir kruopštų pasiruošimą, nei vėliau susidurti su nuostoliais ir vėlavimais. Sėkmės Jūsų importo ir eksporto operacijose, ir tegul Jūsų kroviniai visada kerta sieną be problemų ir be jokių apribojimų. Ir, atvirai pasakius, nežinai, kas gali nutikti, tad geriausia yra būti pasiruošusiam viskam. Niekas nenori, kad jo verslas nukentėtų dėl nelaimės. Tad geriausia yra apsidrausti nuo visko. Ir tai yra didelis iššūkis.